Tekstų rašymas reikalauja nemažo kūrybingumo. Lygiai taip pat kaip ir kitos svarbios įmonės veiklos sritys, susijusios su naujų produktų kūrimu, jų reklamavimu, pardavimais. Ypač tenka palaužyti galvą, vadovaujant komandai ir norint, kad ji pasiektų geriausių rezultatų, arba personalo specialistui sprendžiant klausimą, kaip suvienyti darbuotojų kolektyvą ir pagerinti bendrą darbo atmosferą. Taigi, kūrybos netrūksta visur aplink mus. Tačiau daugeliui žmonių atrodo, kad jie nėra kūrybingi. Kartais, gavę užduotį ką nors sugalvoti, sukurti ar išspręsti, jie ją laiko neįveikiama misija. Tačiau iš tikrųjų kiekvieno iš mūsų viduje slypi kūrybinga asmenybė. Juk žmonijos evoliucijos esmė ir yra beprotiškas kūrybingumas. Viskas, kas mus dabar supa, visa technologinė, mokslinė ir kultūrinė pažanga yra nulemta būtent kūrybingumo.

Tad kodėl gi mums kartais taip sunku sukaupti savo kūrybines galias, kai reikia parašyti tekstą, sukurti marketingo strategiją ar nupiešti maketą? Štai keletas blogų įpročių, kurie žlugdo kūrybingumą. Galbūt jie yra ir jūsų stabdžiai?

Liga, kuri vadinasi „Vienas teisingas atsakymas“

Jau nuo mokyklos laikų mums į galvą įkalta, kad testo metu turime pateikti teisingą sprendimą, kuris kažkodėl dažniausiai būna tik vienas. Tačiau pasaulyje yra tiek daug situacijų, kurias teisingai išspręsti gali ir šimtai skirtingų sprendimų. Prie tos pačios problemos galima prieiti iš įvairių pusių. Ir ką reiškia teisingas atsakymas? Ar jis teisingiausias iš visų? O gal saugiausias? Atsakę teisingai, mes būsime tokie kaip visi – teisingi. Bet ar mes norime būti tokie kaip visi? Marketinge atsakymas aiškus – tikrai ne! Pagrindinis tikslas ir yra išsiskirti, surasti kokį nors įdomų, naują, nematytą sprendimą. O tam reikia būtent kūrybingumo. Jeigu nuo pat pradžių būsime įsitikinę, kad yra tik vienas galimas sprendimo būdas, esame pasmerkti.

Eksperto sindromas

Reklamos, dizaino ir marketingo srityje tai viena pagrindinių problemų, nes šių specialistų asmeninis ego kartais siekia lubas ir vis taikosi išsiveržti pro duris ir pasiekti dangų. Žinoma, ego yra reikalingas tam, kad pasiektum sėkmę savo darbe, tačiau, kai jis viršija visas normas, ir žmogus pradeda manyti, kad jis žino viską ir yra tikras savo srities guru, tai jį pamažu ima žlugdyti. Dėl tokio požiūrio dažniausiai yra praleidžiamos geros galimybės ir padaromos didelės klaidos. Kai manai, kad viską žinai, nebesistengi sukti galvos ir ieškoti naujų minčių, naujų idėjų, nes tiesiog „to nebereikia – aš viską ir taip žinau“.

Bandymas vienu metu kurti ir vertinti

Vienu metu negalime atlikti dviejų visiškai priešingų darbų, pavyzdžiui, važiuoti automobiliu pirmyn ir atgal. Taip pat negalime ir naudoti dviejų skirtingų mąstymo tipų: kūrybingojo ir vertinančio. Tiesą sakant, jeigu sugalvojate ką nors naujo ir tuo pat metu bandote tai vertinti per logikos ir matematikos prizmes, taip nužudysite ne tik visas kilusias idėjas, beprasmiškai praleisite laiką, bet ir daugiau nebenorėsite kurti. Abu šiuos procesus reikia aiškiai atskirti. Vieną dieną paskirkite idėjų generavimui, o kitą tų idėjų analizei. Taip kūrybos metu galėsite visiškai atsiduoti savo vaizduotei ir net patys nustebsite, kaip plačiai ji atsivers, žinodama, kad jai už nugaros nestovi susiraukusi teta, kurios vardas „logika“. Idėjos skleisis viena po kitos, vystysis vis naujos, dar įdomesnės mintys. Galiausiai turėsite tokius rezultatus, apie kuriuos net nesvajojote. O štai kitą dieną galėsite imtis vertintojo vaidmens ir iš kitos pusės peržiūrėti viską, ko prigalvojote. Tuomet galite analizuoti, sverti, skirstyti ir matuoti idėjas pagal logiškus kriterijus į vertingas ir mažiau vertingas.

Baimė suklysti

Kiekvienas žmogus savo gyvenime yra patyręs nesėkmių, bet jeigu jos ima jus valdyti, čia pat pasibaigia bet koks kūrybinis darbas, o kiekviena naujoviška, įdomi ir drąsi idėja atmetama kaip pernelyg rizikinga. Dažnai tokiu atveju yra pasiliekama ties saugiu ir patikrintu variantu, net nebandant jo bent kiek patobulinti ir išskirti iš kitų. Ir viskas dėl baimės suklysti. Kūrybingumas kartais atveda ties labai išskirtinėmis idėjomis, bet ne visos jos būna sėkmingos. Tad jeigu praeityje teko nusvilti, dabar bijosime pernelyg kūrybingų minčių. Čia ir bėda, nes saugios mintys ir atneša tik vidutiniškus rezultatus. O norint pasiekti sėkmingų rezultatų dažniausiai reikia išskirtinių minčių ir kūrybingumo.

Aplinkos trikdžiai

Kas vyksta aplinkui tuo metu, kai suplanuojate kūrybingumo valandėlę? Aplinkui skamba telefonai, kiti žmonės garsiai šnekučiuojasi tarpusavyje, fone veikia televizorius, girgžda kėdė, ant kurios sėdite, garsiai sukasi ventiliatorius, o gal gurgia skrandis? Idealių sąlygų tikriausiai niekada nerasite, bet kiekvieną žmogų blaško skirtingi dalykai. Jeigu žinote, kad negalite susikaupti dirbdamas kavinėje, kur aplinkui šurmuliuoja jos lankytojai, kūrybingų idėjų ieškokite kitoje vietoje. Jeigu esate alkanas, bus sunku susikaupti, nes visą laiką galvosite apie maistą. Kai aplinka yra pernelyg blaškanti, jūs tiesiog neturėsite galimybės susikoncentruoti ir visą savo dėmesį nukreipti į problemos sprendimą. Rezultatas – jokių idėjų arba niekuo neišsiskiriančios mintys. Taigi, norėdami ugdyti kūrybingumą, visuomet pasistenkite susikurti tinkamą aplinką, kurioje jis galėtų plačiai skleistis.

Ar atpažinote bent vieną iš šių blogų įpročių savyje? Nenusiminkite, įpročiai yra ta vieta, kurią galima keisti. Svarbu tik to norėti ir neieškoti pasiteisinimų.